Visos Programos
Šiaurės ir Baltijos regiono ekonominė integracija pasitelkiant užimtumą, inovacijas, investicijas ir prekybą
Projekto vykdytojas: Vilniaus Gedimino technikos universitetas
Projekto pavadinimas: Šiaurės ir Baltijos regiono ekonominė integracija pasitelkiant užimtumą, inovacijas, investicijas ir prekybą
Projekto kodas: LT08-1-ŠMSM-K01-008 (Sutarties Nr. S-BMT-21-7 (LT08-2-LMT-K-01-070))
Tinkamų finansuoti projekto išlaidų suma: Projektui įgyvendinti skiriama 998742,9 Eur, iš kurių 848931,47 Eur yra mechanizmų lėšos ir 149811,44 Eur yra bendrojo finansavimo lėšos.
Sutarties pasirašymo data: 2021-01-15
Projekto įgyvendinimo terminas: 2021-01-01 – 2023-12-31
Projekto partneriai:
Institute of Transport Economics (NO)
University of Latvia (LV)
University of Tartu (EE)
Projekto interneto svetainė
Projekto partneriai:
Institute of Transport Economics (NO)
University of Latvia (LV)
University of Tartu (EE)
Projekto interneto svetainė
Trumpas projekto aprašymas:
Baltijos šalių ir Šiaurės Europos regiono tarptautiniai ekonominiai ryšiai itin sustiprėjo, kai Baltijos šalys įstojo į Europos Sąjungą 2004 m. ir atsivėrė Šiaurės šalių darbo rinkos. Augo prekių ir paslaugų eksportas, plėtėsi Šiaurės šalių kapitalo įmonės Baltijos šalyje. Glaudus regiono bendradarbiavimas Baltijos šalims davė ne tik ekonominės ar technologinės naudos, bet ir išaugo emigracijos srautai į Šiaurės šalis. Emigracijos problema itin skaudžiai atsiliepė Lietuvai ir Latvijai. Susiduriama su “protų nutekėjimu”.
Projekto poveikis pasireiškia per pagrindines tyrimo kryptis: darbo jėgos judėjimą, technologijas, investicijas bei tarptautinę prekybą.
Pirma, projekto rezultatai leis išsiaiškinti migracijos priežastis bei pasekmes ekonomikos sektorių augimui ar susitraukimui, ekonomikos struktūrai. Be to, gili emigracijos problemų analizė bei gauti rezultatai leis formuoti reemigracijos politiką, rengti integracijos priemones į visuomenę grįžtantiems emigrantams, o taip pat imtis priemonių emigracijai stabdyti.
Antra, sėkmingų inovacijų ir technologijų perdavimo iš Šiaurės šalių į Baltijos šalis pavyzdžių analizė, jų poveikis naujų verslų, naujų produktų ar paslaugų kūrimui, leis formuoti tikslingą inovacijų ir technologijų perdavimo politiką, parinkti tam priemones, rengti patrauklią inovacijoms ir žinioms imlią infrastruktūrą.
Trečia, užsienio kapitalo kompanijų plėtra sukuria darbo vietas, o taip pat dalyvauja perduodant technologijas ir gerąją patirtį. Todėl atlikus analizę, bus matomos didžiausią patrauklumą užsienio investuotojams turinčios verslo šakos. O tuo pačiu, - ir parengtos politikos gairės pritraukti užsienio kapitalo įmones į tikslinius verslo sektorius, kurie kurtų aukštą pridėtinę vertę.
Ketvirta, tarptautinės prekybos apimčių analizė padės nustatyti populiariausias Baltijos šalių prekes ir paslaugas, prekių grupes, prekių ženklus Šiaurės Europos šalyse ir atvirkščiai. Šios analizės rezultatas bus parengtos rekomendacijos prekybų rūmams, kokiose šakose geriausia plėtoti tarptautinius ekonominius ryšius su Šiaurės Europos šalimis. Todėl susiejus anksčiau minėtas tyrimo kryptis, išryškės regioninės integracijos poveikis per žmonių, žinių, kapitalo ir prekių judėjimą. Atliktų tyrimų rezultatai bus reikšmingi rengiant gaires tolimesniems tarptautiniams ekonominiams ryšiams plėtoti tarp Baltijos šalių ir Šiaurės Europos šalių, kurių dėka Baltijos šalys (tame tarpe ir Lietuva) gautų didesnę ekonominę, socialinę bei technologinę naudą. Be to, glaudus Norvegijos ir Baltijos šalių mokslininkų bendradarbiavimas prisideda prie tyrimų ir studijų kokybės gerinimo.
Projekto poveikis pasireiškia per pagrindines tyrimo kryptis: darbo jėgos judėjimą, technologijas, investicijas bei tarptautinę prekybą.
Pirma, projekto rezultatai leis išsiaiškinti migracijos priežastis bei pasekmes ekonomikos sektorių augimui ar susitraukimui, ekonomikos struktūrai. Be to, gili emigracijos problemų analizė bei gauti rezultatai leis formuoti reemigracijos politiką, rengti integracijos priemones į visuomenę grįžtantiems emigrantams, o taip pat imtis priemonių emigracijai stabdyti.
Antra, sėkmingų inovacijų ir technologijų perdavimo iš Šiaurės šalių į Baltijos šalis pavyzdžių analizė, jų poveikis naujų verslų, naujų produktų ar paslaugų kūrimui, leis formuoti tikslingą inovacijų ir technologijų perdavimo politiką, parinkti tam priemones, rengti patrauklią inovacijoms ir žinioms imlią infrastruktūrą.
Trečia, užsienio kapitalo kompanijų plėtra sukuria darbo vietas, o taip pat dalyvauja perduodant technologijas ir gerąją patirtį. Todėl atlikus analizę, bus matomos didžiausią patrauklumą užsienio investuotojams turinčios verslo šakos. O tuo pačiu, - ir parengtos politikos gairės pritraukti užsienio kapitalo įmones į tikslinius verslo sektorius, kurie kurtų aukštą pridėtinę vertę.
Ketvirta, tarptautinės prekybos apimčių analizė padės nustatyti populiariausias Baltijos šalių prekes ir paslaugas, prekių grupes, prekių ženklus Šiaurės Europos šalyse ir atvirkščiai. Šios analizės rezultatas bus parengtos rekomendacijos prekybų rūmams, kokiose šakose geriausia plėtoti tarptautinius ekonominius ryšius su Šiaurės Europos šalimis. Todėl susiejus anksčiau minėtas tyrimo kryptis, išryškės regioninės integracijos poveikis per žmonių, žinių, kapitalo ir prekių judėjimą. Atliktų tyrimų rezultatai bus reikšmingi rengiant gaires tolimesniems tarptautiniams ekonominiams ryšiams plėtoti tarp Baltijos šalių ir Šiaurės Europos šalių, kurių dėka Baltijos šalys (tame tarpe ir Lietuva) gautų didesnę ekonominę, socialinę bei technologinę naudą. Be to, glaudus Norvegijos ir Baltijos šalių mokslininkų bendradarbiavimas prisideda prie tyrimų ir studijų kokybės gerinimo.