Prisimenant Černobylio nelaimę, dedamos visos pastangos užtikrinti, kad istorija nepasikartotų – visoje Lietuvoje diegama išankstinio perspėjimo sistema

Lygiai prieš 37 metus, 1986 m. balandžio 26 d., Europą užklojo radioaktyviųjų medžiagų debesys. Tačiau 36 valandas po įvykio gyventojai buvo palikti nežinioje – būtent tai ekspertai įvardina kaip vieną didžiausių klaidų, reaguojant į Černobylio atominės elektrinės branduolinę avariją. Delsimas informuoti tuo metu reiškė katastrofiškas pasekmes. Kad šios nepasikartotų, šiandien dedamos visos pastangos tinkamam pasirengimui išliekančiai šalia esančios Astravo atominės elektrinės avarijos rizikai. Viena iš visoje Lietuvoje taikomų priemonių – diegiama moderni išankstinio gyventojų perspėjimo apie pavojų sistema. 

Lietuvos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, įgyvendindamas projektą „Lietuvos išankstinio perspėjimo apie branduolinį pavojų sistemos vystymas“, iš viso Lietuvoje planuoja įrengti 297 išankstinio perspėjimo sirenas. Šių sirenų kaukimą nemaža dalis Lietuvos gyventojų išgirs šiandien, 11:52 val. – bus tikrinama išankstinio perspėjimo sistema. Sirenos kauks 3 minutes. 

Išgirdę sirenas, gyventojai privalo nedelsdami įsijungti radiją ar televizorių ir išklausyti skelbiamą informaciją bei elgtis pagal pateiktas rekomendacijas. Perspėjimo sistemos patikrinimo metu gyventojai bus informuojami ne tik per Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją, regioninius bei vietinius transliuotojus, bet ir trumpaisiais pranešimais į mobiliuosius telefonus, kuriuose yra įjungta korinio transliavimo funkcija, pažymima pranešime.

Gyventojų prašoma nusistatyti savo mobiliuosius telefonus perspėjimo pranešimams priimti. Tam, kad gyventojai galėtų pasitikrinti, ar teisingai atlikti telefonų nustatymai perspėjimo pranešimams priimti, šių pranešimų perdavimas prasidės kartu su sirenų įjungimo pradžia, t. y. 11 val. 52 min., ir tęsis iki 12 val. 00 min.

Išankstinio perspėjimo sistemos vystymo projektas finansuojamas Norvegijos finansinio mechanizmo programos „Aplinkosauga, energetika, klimato kaita“ lėšomis. Iš viso iš šio finansinio mechanizmo projektui skiriama 5,95 mln. eurų, jo įgyvendinimą prižiūri Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA).